Apsimauti kojines (aut. Romualda Adomaitytė-Chabarina)
(straipsnis iš laikraščio „Vilties Šaltinis Nr. 24)
Jeigu šiandien nematote, už ką padėkoti Dievui, padėkokite už tai, kad galėjote… paprasčiausiai apsimauti kojines; žmogus, kurio stuburas sužalotas, negalėjo pasilenkti ir apsimauti jų savarankiškai…
Padėkokite už tai, kad gulėdamas lovoje, galėjote vartytis nuo šono ant šono, užsitraukti antklodę ant pečių ar kojų; tūkstančiai ligonių taip ir išgulėjo visą naktį vienoje padėtyje, kaip užmiršti
nukirsti medžiai, jiems gal šalo pečiai, o kojos liko nejaukiai kyšoti, nes neatsirado gailestingų ir rūpestingų rankų, kurios atsargiai, paslaugiai, nepykdamos būtų juos
apklosčiusios…
Jeigu ant grindų jums nukrito pieštukas ar bet kokia kita smulkmena, padėkokite Viešpačiui, kad galėjote pakelti be kitų žmonių pagalbos. Daugelis negali to padaryti savarankiškai. Jeigu dabar sėdite ir skaitote arba valgote sėdėdami, padėkokite už šį didį palaiminimą; daugelis sužalotų svajoja sėdėti kaip visi ir valgyti ne stovint ar gulint…
Būdami sveiki ir žvalūs, mes net nepagalvojame, kad turėtume kasdien dėkoti ir įvertinti kiekvieną lengvai atliekamą savo kūno judesį… Ar mėginote surakintas skausmo ar negalios savarankiškai išlipti iš lovos ar išsimaudyti, susišukuoti, arba pasiekti daiktą nuo aukštesnės ar labai žemos lentynos arba apsiauti batus? Ar teko užsimerkus (ar apakimo tamsoje) pavaikščioti, įsipilti vandens atsigerti ar kitaipapsitarnauti?
Jeigu lengvai įlipote į transportą ar išlipote iš jo, padėkokite Dievui ir už tai. Kiek yra žmonių, kuriuos aplenkė ir ši privilegija… Daugelis mūsų, tik atsidūrę panašiose beviltiškose situacijose, pradedame suprasti savo ar artimųjų išgyventą bejėgiškumą ir tai, kaip svarbu niekada nelikti abejingiems kitų skausmui, kaip priklausomi esame vieni nuo kitų. Ačiū Viešpačiui už nuovokias, gailestingas ir paslaugias širdis!
Jei vis dar nerandame, už ką padėkoti Dievui, kasdien pamatykime tūkstančius mums suteiktų palaiminimų, kurių daugelis neturi. Nekalbant apie mūsų artimųjų ir Viešpaties meilę, kuria esame ypatingai apdovanoti.
Taigi, ar padėkojote Dievui vien už tai, kad šiandien pajėgėte pasilenkti ir… apsimauti kojines?..