ĮDOMU. AR ŽINOTE? GYVYBĖS VANDUO (aut. Džeimsas ir Priscilė Takeriai)
(straipsnis iš laikraščio „Vilties Šaltinis Nr. 23)
Istorijoje apie kūrybą mes skaitome, kaip Dievas sukūrė žmones iš žemės dulkių: „Tuomet VIEŠPATS Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe.“ (Pradžios 2, 7) Kaip Dievas galėjo sukurti žmogų iš žemės dulkių? Atsakymas būtų labai paprastas: tereikėjo pridėti vandens! Pranašas Izaijas rašė: „O vis dėlto, VIEŠPATIE, Tu – mūsų Tėvas. Mes – molis, o Tu – mūsų puodžius; visi mes – Tavo rankų darbas.“ (Izaijo 64, 7) Norint ką nors padaryti iš žemės, reikia pridėti vandens. Ir būtent tokiu būdu Dievas padarė tave. Tu padarytas iš 70 procentų vandens! Tavo kraują sudaro 80 procentų vandens, o raumenis – 75 procentai vandens. Netgi kaulai, kokie kieti bebūtų, sudaryti iš 50 procentų vandens. Tu turi nuo 15 iki 40 bilijonų smegenų ląstelių, ir kiekviena iš jų sudaryta iš 80 procentų vandens. Kaip beskaičiuotumėte, jūs esate vaikščiojantis ir kalbantis vandens konteineris. Kad jūsų gyvybė neišsektų, jūs nuolatos turite atnaujinti vandens atsargas bei išgerti nuo 2 iki 2, 5 litrų vandens. Aišku, tai gauname ne tik iš to, ką išgeriame, bet ir iš to, ką suvalgome. Pavyzdžiui, bulvė sudaryta iš 80 procentų vandens, o pomidoras – iš 95 procentų vandens. Vanduo ištirpina maisto medžiagas iš jūsų maisto ir išnešioja į visas kūno dalis, taip pat padeda organizmui išgauti iš maisto energiją ir pašalinti nereikalingas medžiagas. Jūs be maisto galite gyventi apie mėnesį, o be vandens galite ištverti tik apie savaitę. Jeigu jūs paimtumėte kibirą, įdėtume ten žemių ir atitinkamai įpiltumėte 70 procentų vandens, o tuomet išmaišytumėte masę, ar galėtumėte suformuoti kažką panašaus į figūrą? Turbūt išeitų tik drumzlinas vanduo. Nelabai išeitų netgi molis? Betgi kaip Dievui išėjo padaryti žmogų, kurio didžiąją dalį (70 procentų) sudaro vanduo? Nieko keisto, kodėl Dovydas iš nuostabos sušuko: „Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.“ (Psalmė 139, 14) Argi nebus nuostabu gerti vandenį iš gyvenimo upės, tekančios nuo Dievo sosto? Juk tai vanduo iš Jėzaus maloningų rankų, vanduo, kuris numalšina ne tik mūsų fizinį troškulį, bet taip pat ir mūsų dvasinį troškulį.